Vaizdai pro langa diena iš dienos, ta pati gatvė, tos pačios mašinos.
Tas pats skubejimas įaugęs į pasamonę, takai sakai savi bet ar pats juos prameni?
Tūsai, alkoholis, mergos, mokslai, darbas, maistas brangus, bobai auskarai prabangus.
Matai man dreba rankos? Bet ne iš baimės, taip gaunasi savaime kai užaugi mažam kaime.
Aš toks pavargęs, kad miegočiau žiemos miegu, bet blaivas neužmiegu, kaip ir tu skubu į niekur, bėgu.
Man metų dvidešimt, o viskas užpisę, galvoj peranksti matyti išminti akyse.
Rūkas nuo smogo rytais jau nebesiskiria, slepiuos po kaukem ir tik taip pasaulį ištveriu.
Norėčiau skirst iš čia, bet liksiu dėja, iki kaulų smegenų pažįstamoj nežinioje.
Sapne manęs muza nebelanko nes, skubu padovanot rutinai savo svajones.
Žinau ir tu tokių turi pasaugoki dar jas. Neskubek gyventi, pagyvenki dėl savęs.
-Karpio part'as iš Alhi ft. Karpiz, Lt, broo - Kas jei ne pats.
Kartais net keista kiek daug tiesos telpa iš paviršiaus rodos paprastoj dainuškoj. Tokių dainų paklausiust netgi lengvai atbunka noras kažka aplamai rašyt, kai viskas rodos jau išrašyta ar net išrepuota.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą