Ir žmonės su dredais kažką pasako.

Kagi, buvau labai pamalonintas išgirdęs tokį pasakymą apie mane "tu, blet, esi oldskūlinis neformalas, nemėgstantis šiuolaikinių, nupopsėjusių neformalų" reikia gerai burt iš kortu, kad taip taikliai mane apibūdint.

This time last year.

The feeling that the world is collapsing in on itself and we are powerless to stop it.

Complete chill

Key, random penktadieniai for the win. kai turi dvi pamokas, o poto leki kažkur random į gamtą rogučių laužyt, šiaip į krūmus šokinėt ir nesąmones daryt. Ir galų gale pagaliau pabuvau gamtoj be zdivalkių, jeigu taip galima sakyt. kažkiek prakošė visokį marmalą iš galvos, bet reiktu taip dažniau daryt. Ir burgeriu pakapojom, pasirodo hesburgery dirba nevien jauni studenčiokai, bet ir ikyrus diedukai siūlantys random mėsainiu kompleksus ir aiškinantys kas yra sočiau. well fak it. O ir nukainuoto biskvito su pienu pakapojom, pasirodo mano barzda gan daug jo talpina. O vėliau grįžęs namo sudalyvavau "iškrėsk kuo bjauresnį manevrą lošdamas starcraftą" contest'e. sekės neblogai, laimėjau.
O ir ta Anck-su-Namun iš Mumijos gan labai simpatiška pasirodė.

Fix the sky a little, will ya?

Kogero su manim diskutuot apie muzika yra tas pats kaip mėtyt batą į sieną ir tikėtis įžiebt ugnį. Gal kada nors išaugsiu iš to jaunatviško tikėjimo, kad post'as muša mano gyvenimo ritmus, tačiau tikėkimes, kad tai neįvyks.

Jau ganėtinai ilgai Clint Mansell - 2 pi r mano galvoj riešutus gliaudo. Ir ta durna mintis, kad viskas sudaryta iš tam tikrų pattern'ų ir vyksta pagal tvarką kurios nesuvokiu teoriškai brain rape'ina mane. Kogero ta daina atitinka dabartinį gyvenimo tempą. Jo tempa. Kokį dar tempą? Kilt ryte, eit į mokyklą pachillint ir galvot, "šiandien grįžęs namo prisėsiu pasimokyt", grįžt nomei ir visą dieną prakimarint prie pc arba dar blogiau, pramiegot, o prieš miegą vėl save peikt dėl tokio šūdino gyvenimo būdo. Na mano buvimas genijum by default jau išsisemt baigia. O ir dar kažkoks random laukimas kažko per smegenus eina.Ir duokit man fainą mergaitę, kur anos pranyko? Jo jo, ten kažkur kur manęs nėra, jos laksto po džiungles ant pandų kurios savo mažom apvalainom akutėm žiūri į bambukus. Ir dar kola pasibaigė, o laiptais eit jos dar pasisemt baisiai tyngiu.

Ir dar kažkokiam konkursui nespėjau video paruošt, eh čia tik tūpai liūdną šypseną imest dabar gali. ye.
Jau ir savaitgalio nuotaikom gyvent pradėjau, tik va, ką veikt savaitgalį? Noriu kažko smagaus ir įdomaus, kaip tais laikais kurių nebuvo, mano isivaizduojamoj jaunystej. Kai galėdavai belekaip turiningą savaitgalį prakimarint be jokio alkoholio ir tai būdavo kurkas smagiau už šitas tūpas savaitgalines pjankes. Fak. Reikia išaugt iš tokio saiko neturėjimo. Noriu į gamtą. bet ne į gamta su šusnim pažįstamų ar ant kokio kalno paboardint(na šito irgi noriu), o tiesiog pabūt toj ramybei katros žvėriškai pasiilgau, arba šiaip smegenis pravedint ramybės akivaizdoj.
Na gal kaipnos ir išgyvens šis nuostabus, save išaukštinantis sutverimas Danielius vardu.