12:50 press return.

kay, o aš moku meluot sau. Ale išėjau iš matiekos pas daktara, kad galėčiau namie pakimarint, pasimokyt. o grįžęs nieko neveikiu kaip prie pc džiūstu. Ir dar neina fakin geimint su mano parėjusiais winausais. Great.

Hit the rails

mkay, paskutinės trys dienos buvo uber pilnos visko.
Raidžių bei skirybos ženklų seka čia gali pasirodyt kiek nenuosekli, nenustebkit.


Chapter 1
Penktadienis.
Kagi penktadienis prasidėjo netaip jau ir ypatingai, anksti keltis.. ai jo, atsikėliau tik į trečią pamoka, but nevermind. Taigi jau prieš anglu kimarinau mokykloj, kadangi Sigis gerokai(čiuju 10min) per anksti mane atvežė, na per kimarą kažką susitikau, sadly nepamenu ką. sorry.

Painkillers

Netyčiukais užgaudžiau neto platybėse.

+ toks ganėtinai sentimentalus "šmotas" skambėt pradėjo.

When you can see the future you think you're capable of changing it.
But you're just to witness coming moments unable to help
Even if you wanted to and maybe you don't.
Sometimes you think you're supposed to learn something
About patience or distance. But in the end it's all about discipline.
Seeing things you don't always want to and just moving on.
After a while things become easier, routine keeps your mind from wandering.
You begin to accept things as they are.
Every man has his destiny and he can't escape it
Even if he can see it coming.

-Sample From The Air I Breathe Soundtrack.

There is separate universe inside in each and every one of us.

Reality is prison of the mind and when we die black holes of our mind open up creating infinite insanity.

Here i come.

Eh, kažin kiek žmonių sugeba taip killinti laiką kaip aš. Gerą valandą mastyt adresą reikia talento.
Kogero čia bus labiau personal note'ų žurnalas nei blogas, nes nelabai nutuokiu ką juose įmanoma parašyt, tuolabiau, kad kažkam tai būtų įdomu. O šiaip niekam neįdomų šūdą malt kurio niekas neskaito aš permažai meninkas. Ir aplamai jeigu gerai pažįstu Danieliu tai jis prie template'o prasedės daugiau nei rašydamas patį tinklarasčio(kogero toks žodis egzistuoja, aš gerokai atsilikęs nuo šiandieninio jaunimo žargono) turinį. Kogero netoli eisiu, nes nekaip man sekas save išreikšt žodžiasi(aplamai įmanoma mane išreikšt?),  beveik viskas ką parašau praeina pro "šita rašliava netinka prie Danieliaus įvaizdžio" cenzūra, taigi kažko uber nuoširdaus nesitikėkit čia išvyst, unless kada grįšiu gatavas namo ir ant kūrybos patrauks. Na pagyvensim pamatysim, bet jau trylika dienų kaip man beveik dvidešimt tai ir matyt jau turėčiau <.<

By the way, my darling <3